absurdynas
English

Pradžia

CV
Knygos
Straipsniai
Pranešimai
Garso publikacijos
Muzikavimai
Kita


Studentams

Absurdynas
Čia renkami modernūs ir reliktiniai pseudomoksliniai mitai, smulkesnės sakmės, melai, apgaulės, šiaip sistemingos klaidelės bei kitokios nesąmonės.
Daugiausiai tai dezinformacija, kuri jau "užkniso", kuri nuolatos išlenda lietuviškoje mokslo populiarinimo, mokslinėje literatūroje, netgi vadovėliuose ir enciklopedijose. Kol kas pateikiu kelis pavyzdžius; rinkinys pildomas.
Visai nenorėdamas įžeisti rašinių autorių (gal būt jie net nenujaučia kai kurių įsigalėjusių stereotipų klaidingumo), nenurodau šaltinių. Juolab kad daug "auksinių minčių" multiplikuojasi.
Žmonės mielieji! Prieš rašydami bent jau panaršykite internete, pavartykite vadovėlius (aišku, geriau tuos žinomus ir pripažintus pasaulyje)...
garsumas matuojamas... kuo?
„Klausos organais suvokiamo garso pojūtį apibūdina garsis, matuojamas belais."

Tik nesakykite fizikui, kad svoris matuojamas kilogramais – Jums paaiškins, kad pamiršote elementariausius mokyklinius fizikos pagrindus.
Kilogramais matuojama masė. Tiesa, juk galima susitaikyti su tuo, kad buitinėje kalboje, parduotuvėje kilogramais nurodomas svoris. Tačiau atsiverskime vidurinės mokyklos fizikos vadovėlių skyrius apie garsą ir galime pamiršti moksliškumą. Čia decibelais matuojamas garsumas (garsis), garso stipris ir pan. Žodžiu, buitiškai: kuo daugiau decibelų, tuo garsiau, o kokiu dydžiu tą "garsiau" apibūdinti – nebesvarbu. Kartais tas pats garso stipris matuojamas ir decibelais, ir dar kaip nors kitaip (pvz., W/m2)...
Taigi vis dėlto:
Garso stipris (sound intensity) matuojamas
W/m2.
Garso lygis (sound level) matuojamas decibelais (patogesnis, išvestinis vienetas iš belo:
1 dB=0,1 B).
Garsio lygis (loudness level) matuojamas fonais.
Garsis (loudness) matuojamas sonais.
Garso lygis  – tai garso slėgio lygis (sound pressure level, SPL) arba garso stiprio lygis (sound intensity level, SIL); šie dydžiai mažai skiriasi ir į tą skirtumą paprastai nekreipiama dėmesio. Garso slėgio lygis logaritmiškai susijęs su garso slėgiu, garso stiprio lygis logaritmiškai susijęs su garso stipriu.
J.S.Bachas ir temperacija
"J. S. Bachas – pirmasis kompozitorius, naudojęs tolygiąją temperaciją. "Gerai temperuotu klavyru" jis įrodė tolygiosios temperacijos privalumus."

Iš tikrųjų, pirma,
tolygiosios temperacijos idėja buvo žinoma dar gerokai iki J. S. Bacho. Antra, tolygiosios temperacijos era prasidėjo gerokai vėliau nei kūrė J. S. Bachas. "Gerai temperuotas klavyras" (Das wohltemperierte Klavier) neturi nieko bendra su tolygiąja temperacija (gleichschwebende Temperatur). "Gera temperacija" – tai ne "tolygioji temperacija". "Gera temperacija" baroko epochoje buvo vadinama spalvinga netolygioji temperacija (sudaryta iš nevienodo dydžio pustonių), kurioje išvengta "vilko kvintų". Įvairios tonacijos joje skamba ir darniai, ir skirtingai – joms būdingi saviti atspalviai. Beje, tai susišaukia su baroko muzikai svarbia afektų teorija. Įvairius "geros temperacijos" variantus XVII-XVIII a. siūlė A. Werckmeisteris, J. Kirnbergeris, J. Neidhardtas, Vallottis ir kiti muzikai.
J. S. Bachas savo GTK parodė ne tolygiosios, o "geros" temperacijos privalumus – tonacijų skambesio nevienodumą, spalvingumą.
Plačiau: pasidomėkite "well temperament" ir
"equal temperament" skirtumais.
obertonas = harmonika?
"...obertonai (dar vadinami harmonikomis)..."
"Literatūroje obertonai neretai vadinami daliniais (partialiniais) tonais"
"Natūralusis garsaeilis – garsų eilė, sudaryta iš pagrindinio tono ir jo virštonių"
ir t.t., ir t.t...

Kietas riešutėlis tas garso spektras. Bet kuriame lietuviškame (muzikologiniame, garso technikos) tekste apie jį ar panašius dalykus beveik neabejotinai rasime kelis nonsensus.
Taigi trumpai:
Sudėtinį toną sudaro daliniai tonai: pagrindinis tonas (t. y. žemiausio dažnio dalinis tonas) ir obertonai (virštoniai; t. y. aukštesnių dažnių daliniai tonai). Harmoniniai daliniai tonai (t. y. tokie, kurių dažniai yra kartotiniai
pagrindinio tono dažniui) dar vadinami harmonikomis.
Vadinasi, pavyzdžiui:
- obertonas
nebūtinai yra ir harmonika
- obertono dažnis nebūtinai yra "2, 3, 4,.. kartus didesnis" už pagrindinio tono dažnį
harmonika nebūtinai yra ir obertonas (pirmoji harmonika – pagrindinis tonas – nėra obertonas)
- daliniais tonais vadinami ne tik obertonai, bet ir pagrindinis tonas
- pagrindinis tonas neturi obertonų. Obertonai nėra jo dalys ir niekaip jam nepriklauso. Obertonai yra (tam tikros) garso dalys.
ir t.t., ir t.t...
balso stygos sukelia pagrindinį toną?
[Tariant balsius, dainuojant ir pan.] "balso stygos sukelia periodinius virpesius – pagrindinį toną".

Pirma, maža pastabėlė. Geriau būtų rašyti ne "balso stygos" (vocal chords), o "balso klostės" (
vocal folds). "Balso stygos" (iš tikrųjų visai nepanašios į stygas) – šiek tiek senstelėjęs terminas.
Bet svarbiau antra: neaišku, kodėl balso stygos esą sukelia tik pagrindinį toną (t. y. garso dalį). Juk iš tikrųjų jos sukelia visą garsą – pagrindinį toną su obertonais. Matyt, čia nesuvokta, kas yra tas pagrindinis tonas (žr. aukščiau).
virpesiai...
"Virpesiai- periodiškai pasikartojantys fizikinių dydžių kitimai"

Nebūtinai periodiškai. Pavyzdžiui, triukšmas – neperiodiniai virpesiai.
pagrindinis tonas - stipriausias?
"Virštoniai yra silpnesni už pagrindinį toną"

Nebūtinai. Girdime daug garsų, kurių bent keli virštoniai yra stipresni už pagrindinį toną.
Pavyzdžiui, dažnai toks yra žmogaus balsas.