akustika | ||
English Pradžia CV Knygos Straipsniai Pranešimai Garso publikacijos Muzikavimai Kita Studentams/ akustika (LMTA) Absurdynas |
puslapio turinys:
© Rytis Ambrazevičius bendroji akustika |
|
garsas |
Akustika, jos šakos. Garsas, garso slėgis. Garso virpesiai, jų parametrai: amplitudė, periodas, dažnis, periodo ir dažnio sąryšis. Ultragarsas, infragarsas. Garso banga, papildomi jos parametrai: garso bangos ilgis, garso greitis. Garso bangos parametrų sąryšis. Garso slėgio lygis, jo sąryšis su garso slėgiu. Klausos slenksčio etalonas. Garso stipris (intensyvumas), garso stiprio lygis, jų sąryšis. Absoliutusis garso lygis. Dinaminis diapazonas. Garso galia. Garso aukštis. Garso aukščio etalonas. Garso aukščio ir dažnio sąryšis (tolygiojoje temperacijoje). Garso gaubtinė, jos fazės: ataka, pirminis tilimas, stacionari fazė, galutinis slopimas. Garsų rūšys: toniniai (muzikiniai) garsai, triukšmai, mišrieji, impulsiniai garsai. |
|
garso spektras | Grynasis tonas. Laikinis ir dažninis garso atvaizdas: virpesių forma ir spektras. Grynojo tono virpesių forma ir spektras. Sudėtinis tonas, jo virpesių forma ir spektras, virpesių sumavimas. Pagrindinis tonas, daliniai tonai, harmonikos, obertonai. Fourier transformacija. Natūralus garsaeilis. Triukšmų, mišriųjų garsų spektrai. "Momentinis" spektras, ilgalaikis spektras, spektrograma | |
garso sukėlimas ir sklidimas | Garso bangos stiprio kitimas. Dopplerio efektas. Garso bangų atspindys, lūžis (refrakcija), difrakcija, jų priklausomybė nuo bangos ilgio. Aidas. Garso bangų interferencija. Samplaikos. Stovinčioji banga. Pūpsniai, mazgai. Garso sukėlimas stygos virpesiais. Stygos modos, jų dažnių, garso aukščio priklausomybė nuo stygos parametrų. Garso sukėlimas vamzdyje (dengtame, atvirame). Dengto ir atviro vamzdžių modos, jų dažnių, garso aukščio priklausomybė nuo vamzdžio matmenų, garso greičio. Pereinamieji procesai, rezonansas. Akustinė varža (impedansas). | |
fiziologinė ir psichologinė akustika | ||
klausa; muzikos suvokimas | Ausies
sandara, jos
organų akustinės funkcijos. Garso pojūčio formavimasis ausies sraigėje,
klausos
nervų sistemoje. Kritinė juosta. Binaurinė klausa. “Vidinė”
klausa (tiesioginis
balso sklidimas). Objektyvieji ir subjektyvieji garso parametrai, jų
sąryšiai.
Klausos sritis, klausos slenksčiai. Garsumo lygis. Fletcherio-Munsono
diagrama, ekvalaizerio pagrindimas. Stiprio pojūčių skirtumo slenkstis
(diferencinė riba). Gožimas ir garso informacijos suspaudimo galimybė.
Garsumas. Sudėtinių tonų ir suminis kelių tonų garsumas. Aukščio
teorijos (vietos, periodiškumo ir kt.). Aukščio
nukrypimas nuo “oktavos
dėsnio”. Aukščio diferencinė riba. Absoliuti klausa.
Greitų procesų suvokimas.
Sensorinis ir percepcinis momentai, vibrato, mikroritminės figūros.
Tembras, jo
priklausomybė nuo garso spektro ir atakos. Tembras ir semplavimo
problemos. Kalbos ir muzikos suvokimo lygmenys. Garsų kategorizavimas ir hierarchinis organizavimas. |
|
intervalų akustika | Kombinaciniai (skirtumo ir sumos) tonai. Subjektyvios (klausos) harmonikos. Konsonansas ir disonansas. Ankstesnės konsonanso / disonanso teorijos (Pitagoro, Helmholtzo). Grynųjų tonų konsonansas / disonansas ir kritinė juosta. Sudėtinių tonų, akordų konsonansas / disonansas. | |
darnos | Darnos fenomeno prigimtis ir universalijos. Teorinės ir praktinės darnos. Pitagoro darna: jos konstravimo principas, intervalai. Ditoninė (Pitagoro) koma. Grynoji (natūralioji) darna: jos konstravimo principas, intervalai. Sintoninė (Didymo) koma. Temperavimas. Tono vidurkio darnos. Nuoseklioji ir nenuoseklioji temperacija. Tolygioji dvylikalaipsnė temperacija: jos konstravimo principas, intervalai. Darnų istoriniai ir kultūriniai aspektai. | |
muzikos instrumentų akustika | ||
"gnaibomieji" chordofonai | Akustinė instrumento sandara. Stygos formos kitimas jai virpant. Stygos virpesių spektras, jo priklausomybė nuo užgavimo vietos bei būdo (pirštais, plektru), atitinkami tembro skirtumai. Stygos virpesių perdavimas per tiltelį į deką. Korpuso virpesiai, jų tyrimo metodai. Rezonansinių angų vaidmuo. Virpesių paskleidimas aplinkoje. Atsako (rezonansinė) kreivė, pagrindiniai instrumento rezonansai, spektro ir tembro savybės. Garsumo kreivė, jos teikiama informacija apie instrumento akustinę kokybę. Elektrinė gitara. Tembro priklausomybė nuo adapterio padėties. | |
strykiniai (griežiamieji) chordofonai | Akustinė
instrumento sandara. Stygos griežimas ir jos formos kitimas. Stygos
virpesių
spektras, jų perdavimas per tiltelį į deką. Šerdelės, spyruoklės
vaidmuo.
Akustiniai sul tasto ir sul ponticello skirtumai. Korpuso
akustinės sistemos
virpesiai, jų tyrimo metodai. Rezonansinių angų vaidmuo. Virpesių
paskleidimas
aplinkoje. Atsako (rezonansinė) kreivė, pagrindiniai instrumento
rezonansai,
spektro ir tembro savybės. Garsumo kreivė, jos teikiama informacija
apie
instrumento akustinę kokybę. “Vilko tonas”. Gnaibomųjų ir
strykinių chordofonų
akustiniai skirtumai. |
|
mušamieji chordofonai |
Akustinė instrumento sandara. Mušamųjų ir gnaibomųjų chordofonų akustiniai panašumai ir skirtumai. Plaktuko ir stygos sąveika (priklausomybė nuo plaktuko kietumo, forte/piano skirtumai, atitinkami spektro ir tembro skirtumai). Spektro laikinis kitimas, atitinkamos tembro savybės. Stygų neharmoniškumas, unisonų derinimas. Įvairių diapazonų skirtumai (unisoninių stygų skaičius, storis, plaktuko ir stygos sąveika), jų akustinis pagrindimas. | |
lūpiniai aerofonai | Akustinė
instrumento
sandara. Pūtiko lūpų virpesiai. Bernoulli’o efektas. Virpesių
sukėlimas
instrumento vamzdyje. Akustinės varžos kreivė. Kraštinis dažnis.
Netiesinė modų
sąveika. Virpesių vamzdyje spektras. Žiočių ir pūstuko vaidmuo. Kūginio
vamzdžio atvejis. Įvairių tonų stabilumas. Vožtuvai ir slankikliai,
vamzdžio
ilgio keitimas ir perderinimo problema. Garso paskleidimas aplinkoje,
spinduliavimo funkcija. Instrumento spektro ir tembro savybės, jų
priklausomybė
nuo kraštinio dažnio, pūtimo jėgos ir kitų akustinių parametrų. |
|
liežuvėliniai aerofonai | Akustinė instrumento sandara. Liežuvėlio virpesiai. Virpesių sukėlimas instrumento vamzdyje. Akustinės varžos kreivė. Kraštinis dažnis. Virpesių vamzdyje spektras. Garso skylučių bei žiočių vaidmuo. Registrų susidarymas. Garso paskleidimas aplinkoje, spinduliavimo funkcija. Instrumento spektro ir tembro savybės, jų priklausomybė nuo kraštinio dažnio, pūtimo jėgos, atidengtų skylučių skaičiaus ir kitų akustinių parametrų. | |
švilpiamieji aerofonai | Akustinė instrumento sandara. “Oro liežuvėlio” virpesiai. Briaunos tonas, jo dažnio priklausomybė nuo oro srovės greičio (pūtimo jėgos) bei įpūtimo angos ilgio. Virpesių sukėlimas instrumento vamzdyje. Kraštinis dažnis. Virpesių vamzdyje spektras. Registrų susidarymas (perpūtimas), jų keitimo įvairiuose instrumentuose savitumai. Garso paskleidimas aplinkoje, spinduliavimo funkcija. Instrumento spektro ir tembro savybės, jų priklausomybė nuo kraštinio dažnio, pūtimo jėgos, atidengtų skylučių skaičiaus ir kitų akustinių parametrų. Lūpinių, liežuvėlinių, švilpiamųjų aerofonų akustiniai skirtumai. | |
idiofonai ir membranofonai | Akustinė
instrumentų sandara, jos įvairovė. Virpesių sukėlimas standžiame
strype. Strypo virpesių
spektro, aukščio suvokimo, tembro savitumai. Strypo formos ir
medžiagos vaidmuo: ksilofono, marimbos, vibrafono akustiniai skirtumai.
Virpesių sukėlimas membranoje. Mazgų ir pūpsnių išsidėstymas.
Membranos
virpesių spektro, aukščio suvokimo, tembro savitumai. Spektro
priklausomybė nuo
užgavimo vietos bei kuokelės savybių, atitinkami tembro skirtumai.
Kietų
paviršių ir membranų akustikos panašumai ir skirtumai,
tyrimo metodai. |
|
balso akustika | ||
kalba | Balso instrumento sandara. Balso klostės. Fonacija, Bernoulli’o efektas. Oro srauto virpesiai ir balso šaltinio spektras, jų priklausomybė nuo pobalsinio slėgio. Balso tembro priklausomybė nuo fonacijos intensyvumo. Triukšmų sukėlimas. Balso spektro susiformavimas. Balso tako rezonansų savitumai. Formantės, rezonatoriaus pralaidumo funkcija. Rezonatoriaus modeliavimas. Balsyno F1-F2 diagrama. Dvibalsių akustika. Įvairių rūšių priebalsių (pučiamųjų, afrikatų, nosinių, pusbalsių (aproksimantų), sklandžiųjų) formavimas, akustinės savybės. Priebalsių fazės, lokusas. | |
dainavimas | Bendri
ir
saviti kalbos bei dainavimo akustikos bruožai. Vibrato. Registrai ir
balsų
rūšys, jų fiziologinė prigimtis, spektro bei tembro skirtumai.
Tariamų ir
dainuojamų balsių fonetiniai (formančių) skirtumai. Gerklų padėties
įtaka.
Dainininko formantė. Formantinė technika. Obertoninis dainavimas.
Ansamblinio
dainavimo akustiniai aspektai. |
|
architektūrinė akustika | ||
Pagrindiniai
koncertinių salių akustikos kriterijai ir jų įgyvendinimo būdai.
Tiesioginis garsas, ankstyvieji atspindžiai, aidesys (reverberacija).
Aidesio trukmė. Optimali aidesio trukmė įvairioms muzikos
rūšims
įvairaus tūrio
patalpose. Aidesio trukmės
priklausomybė nuo patalpos tūrio bei paviršių
(ploto ir absorbcijos). Precedento efektas ir jo naudojimas įgarsinant
koncertines sales. |
||
naudingos nuorodos |
||
Bene
geriausias trumpas vadovėlis-enciklopedija apie muzikos akustiką (žr.
'Sound and Hearing'). Įvairios
temos. Populiariai, bet ne prastai. čia Puiki bendrosios akustikos enciklopedija. Taip pat šiek tiek fiziologinės akustikos, darnos, elektroakustika. čia Animacijos norintiems geriau įsivaizduoti, kas yra ta garso banga, kaip ji sklinda, bangų interferenciją, stovinčias bangas, samplaikas... čia čia Apie garso aukščio etalono kitimą. čia Garso aukštis, aukščio etalonas, darnos, muzikos instrumentų klasifikacija. čia Vidinė ausis. čia Muzikos suvokimo terminų žodynas. čia Teorinės darnos, istorija. Gera apžvalga, tik kai kurie skyriai senstelėję (pvz., apie konsonansą). čia Grynoji darna. čia Tono vidurkio, barokinės darnos (netolygiosios temperacijos). čia Mikrotonai (enciklopedija). čia Trumpa muzikos instrumentų enciklopedija laisvalaikio pasiskaitymui. čia Smuiko ir gitaros akustika pažengusiems. čia Fortepijono akustika labai pažengusiems. čia Aerofonai, gitara, smuikas. Gerai padaryta! čia Varpai. čia Populiariai apie muzikos instrumentus (prancūzų k.) čia Ingo R. Titze: puikiai ir populiariai įvairiomis balso temomis. čia Choro akustikos tyrinėjimų apžvalga. čia Įvairūs kalbos, muzikos akustikos, klausos tyrinėjimai rašantiems mokslo darbus. čia |