kalbos akustika
English

Pradžia

CV
Knygos
Straipsniai
Pranešimai
Garso publikacijos
Muzikavimai
Kita


Studentams/
kalbos akustika

Absurdynas
puslapio turinys: © Rytis Ambrazevičius

PRAAT pagrindinis puslapis čia, parsisiųsti galite iš čia
Praktikos darbo šablonas čia

Papildomos literatūros nuorodos čia

bendroji akustika
garsas







Akustika, jos šakos. Garsas, garso slėgis. Garso virpesiai, jų parametrai: amplitudė, periodas, dažnis, periodo ir dažnio sąryšis. Ultragarsas, infragarsas. Garso banga, papildomi jos parametrai: garso bangos ilgis, garso greitis. Garso bangos parametrų sąryšis. Garso slėgio lygis, jo sąryšis su garso slėgiu. Klausos slenksčio etalonas. Garso stipris (intensyvumas), garso stiprio lygis, jų sąryšis. Absoliutusis garso lygis. Dinaminis diapazonas. Garso galia. Garso aukštis. Garso aukščio etalonas. Garso aukščio ir dažnio sąryšis (tolygiojoje temperacijoje). Garso gaubtinė, jos fazės: ataka, pirminis tilimas, stacionari fazė, galutinis slopimas. Garsų rūšys: toniniai (muzikiniai) garsai, triukšmai, mišrieji, impulsiniai garsai.

Praktikos darbas. 1. Garso virpesių periodas ir dažnis. Užduotis: išmatuoti ir apskaičiuoti pavyzdžio balsių a:, u: ir i: virpesių periodus ir dažnius.
Praktikos darbas. 2. Balsio trukmė. Užduotis: išmatuoti pavyzdžio balsių trukmes.
garso spektras Grynasis tonas. Laikinis ir dažninis garso atvaizdas: virpesių forma ir spektras. Grynojo tono virpesių forma ir spektras. Sudėtinis tonas, jo virpesių forma ir spektras, virpesių sumavimas. Pagrindinis tonas, daliniai tonai, harmonikos, obertonai. Fourier transformacija. Triukšmų, mišriųjų garsų spektrai. "Momentinis" spektras, ilgalaikis spektras. Siaurajuostė, plačiajuostė spektrograma.

Praktikos darbas. 3. Balsio spektras. Užduotis: nustatyti, kuri kiekvieno pavyzdžio balsio harmonika yra stipriausia, išmatuoti balsių (stacionariųjų fazių) pagrindinio tono ir stipriausios harmonikos dažnius.
garso sukėlimas ir sklidimas Garso bangos stiprio kitimas. Garso bangų atspindys, difrakcija, jų priklausomybė nuo bangos ilgio. Garso bangų interferencija. Stovinčioji banga. Pūpsniai, mazgai. Garso sukėlimas dengtame vamzdyje. Dengto vamzdžio modos, jų dažnių priklausomybė nuo vamzdžio ilgio. Pereinamieji procesai, rezonansas.
psichologinės akustikos elementai
subjektyvieji garso parametrai Objektyvieji ir subjektyvieji garso parametrai, jų sąryšiai. Garsumo lygis. Garsumas. Garso aukštis. Greitų procesų suvokimas. Sensorinis ir percepcinis momentai.
tembras Tembras, jo priklausomybė nuo garso spektro ir atakos. Fonetinis tembras.
balsių akustika
fonacija Gerklos. Balso klostės. Bernoulli efektas. Balso klosčių virpesiai. Oro srauto virpesiai ir balso šaltinio spektras, jų priklausomybė nuo pobalsinio slėgio. Balso tembro priklausomybė nuo fonacijos intensyvumo. Fonacijos tipai.

Praktikos darbas. 4. Balso tembro priklausomybė nuo fonacijos intensyvumo. Užduotis: įvertinti vidutinį pagrindinio tono ir trijų stipriausių obertonų lygio skirtumą (pavyzdžiai - tyliai ir garsiai ištarti balsiai a).
artikuliacija Kardinalieji balsiai. Balsyno keturkampis. Balso spektro susiformavimas. Tiesinė šaltinio-filtro teorija. Balso tako rezonansų savitumai. Formantės, rezonatoriaus pralaidumo funkcija. Rezonatoriaus modeliavimas. Neutralusis balsis (šva). Balso takas artikuliuojant įvairius balsius. Sujungtų vamzdžių modelis. Skerspjūvio ploto funkcija (angl. area function). Perturbacijų metodas. F1-F2 diagrama. Fonetinio konteksto įtaka formantėms. Balsių pagrindinio tono dažnis, stipris, trukmė. Aukštutinių ir žemutinių, įtemptųjų ir neįtemptųjų balsių akustiniai skirtumai. Balsiai prieš skardžiuosius ir dusliuosius priebalsius. Žemo ir aukšto balso balsių identifikavimas. Dvibalsių akustika.

Praktikos darbas. 5. Balsių formantės. Užduotis: nustatyti visų pavyzdžio balsių F1 ir F2. Sudaryti balsių F1-F2 diagramą.
Praktikos darbas. 6. Akustiniai balsių parametrai. Užduotis: nustatyti pavyzdžio aukštutinio ir žemutinio pakilimo, įtemptųjų ir neįtemptųjų balsių parametrus.
priebalsių akustika
pučiamieji priebalsiai IPA pučiamieji priebalsiai. Skardieji ir duslieji pučiamieji priebalsiai: suformavimas, akustinės savybės. Trukmė. Fazės. Įbalsis, išbalsis. Artikuliacijos vieta. Palatalizavimas. Sibiliantai ir nesibiliantai, jų akustiniai skirtumai.

Praktikos darbas. 7. Pučiamieji priebalsiai. Užduotis: įvertinti pavyzdžio pučiamųjų priebalsių spektro savybes ir trukmes.
sprogstamieji priebalsiai

IPA sprogstamieji priebalsiai. Suformavimas. Trukmė. Fazės. Skardžiųjų ir dusliųjų sprogstamųjų priebalsių tylos (spragos) fazė. Skardžiųjų ir dusliųjų, palatalizuotų ir nepalatalizuotų sprogstamųjų priebalsių sprogimo parametrai. Sprogimo parametrų priklausomybė nuo artikuliacijos vietos. Sprogimo sintezė. Fonacijos vėlinimas (voicing onset time; VOT): skardieji ir duslieji priebalsiai, artikuliacijos vieta. Įbalsis ir išbalsis. F1, F2, F3 kitimas įbalsyje. Lokus.

Praktikos darbas. 8. Sprogstamieji priebalsiai. Užduotis: įvertinti pavyzdžio sprogstamųjų priebalsių fazių trukmes ir spektro savybes.

afrikatos Suformavimas. Trukmė. Fazės. Afrikatų ir sprogstamųjų bei pučiamųjų priebalsių panašumai ir skirtumai. Trukmės skirtumai ir priebalsių suvokimas.

Praktikos darbas. 9. Afrikatos. Užduotis: įvertinti pavyzdžio afrikatų fazių trukmes ir spektro savybes.
balsingieji priebalsiai Pagrindinės akustinės balsingųjų priebalsių savybės. Balsingųjų priebalsių klasifikacija. IPA nosiniai priebalsiai. Suformavimas. Nosinių priebalsių spektro savybės, jų priklausomybė nuo artikuliacijos vietos. Antiformantės. Fazės. Palatalizavimas. Garso lygis. IPA vibrantai. Suformavimas. Trukmė (virpesių skaičius). IPA aproksimantai. Suformavimas. Trukmė. Fazės. Spektro savybės. IPA šoniniai aproksimantai. Suformavimas. Fazės. Šoninių aproksimantų spektro savybės. Šoninių aproksimantų ir nosinių priebalsių bei balsių panašumai ir skirtumai.

Praktikos darbas. 10. Balsingieji priebalsiai. Užduotis: įvertinti pavyzdžio balsingųjų priebalsių (nosinių, aproksimantų; palatalizuotų, nepalatalizuotų) spektro savybes. Įvertinti vibranto r liežuvio virpesių skaičių, ciklo trukmę, dažnį.
supersegmentų akustika
koartikuliacija Antrinė artikuliacija, jos tipai. Antrinė artikuliacija ir priebalsių fonetinė kokybė. Supersegmentiniai reiškiniai. Antrinė artikuliacija ir koartikuliacija. Progresyvinė, regresyvinė, abipusė koartikuliacija. Artimoji ir tolimoji koartikuliacija. Specifiniai koartikuliacijos tipai. Gomurinis (faukalinis), šoninis sprogimas. Garsų ir skiemenų trukmės koartikuliacinis kitimas.
prozodija Vyrų ir moterų balso tono dažnių diapazonas. Žodžio kirčio, priegaidžių akustika. Dvigarsių priegaidės. Frazės intonacijos akustika (tvirtinamoji, klausiamoji, skatinamoji (šaukiamoji) intonacijos). Frazės (loginis) kirtis, jo akustika. Frazavimo prozodija. Intonacija frazėje ir frazės pabaigoje. Frazės pabaigos ilginimas. Kalbos ritmas, jo izochroniškumas. Raiškioji ir šnekamoji kalba (trukmės, intonacijos kitimo, kiti akustiniai skirtumai). Emocijų akustiniai atitikmenys.

Praktikos darbas. 11. Frazės prozodija. Užduotis: įvertinti ir palyginti dviejų frazių prozodines savybes.
naudingos nuorodos

Puikiai padaryta visa IPA su garsų pavyzdžiais čia
Dar vienas neblogas IPA variantas su garsų pavyzdžiais čia
Peterio Ladefogedo fonetikos kursas čia
Ashby, M., and Maidment, J. (2005) Introducing Phonetic Science. CambridgeCambridge University Press. Šio vadovėlio internetinis priedas čia
Animacijos norintiems geriau įsivaizduoti, kas yra ta garso banga, kaip ji sklinda, bangų  interferenciją, stovinčias bangas, samplaikas... čia  čia
Ingo R. Titze: puikiai ir populiariai įvairiomis balso temomis. čia
O čia
Ingo R. Titze vadovėlio internetinis priedas (Titze, I. R. (1994) Principles of Voice Production. Prentice-Hall)
Apie koartikuliaciją čia
Įvairūs kalbos, muzikos akustikos, klausos tyrinėjimai rašantiems mokslo darbus. čia